Kodėl dėkingumas yra paprastas ir plačiai mėgstamas kelias į gerovę, kaip jis gali padėti pastebėti gėrį, kurį esame linkę praleisti ir kaip jį praktikuoti be priverstinio pozityvumo.
Dėkingumas tapo tokia gerovės kliše, kad jį lengva atmesti, sukeliantį priverstinių šypsenų ir saldžiai sentimentalių patvirtinimų vaizdus. Tai būtų tikras praradimas, nes po šia kliše slypi viena tikrai labiausiai prieinamų ir tyliai galingiausių praktikų visoje žmogaus klestėjimo srityje. Tikras dėkingumas nėra neigimas, ir tai nėra apsimetinėjimas, kad viskas gerai. Tai disciplinuota praktika lavinti savo dėmesį pastebėti tai, kas iš tikrųjų yra gera, bet kurį mūsų protai, dėl gilių evoliucinių priežasčių, sukurti praleisti. Suprastas ir praktikuojamas sąžiningai, dėkingumas yra ne tiek jausmas, kiek įgūdis, ir su nepaprasta grąža.
Kad pamatytum, kodėl dėkingumas turi būti praktikuojamas, o ne tik jaučiamas, turi suprasti neigiamumo polinkį. Mūsų smegenys evoliucionavo pavojingame pasaulyje, kur grėsmių pastebėjimas išlikimui buvo kur kas svarbesnis nei malonumų mėgavimasis. Protėvis, kuris įsmeigė dėmesį į šnaresį žolėje, išgyveno ilgiau už tą, kuris užsimiršo grožėdamasis saulėlydžiu. Tad paveldėjome protus, kurie kimbasi į problemas, vis iš naujo suka galvoje nuoskaudas ir nuolat skanuoja, kas blogai, o gera mūsų gyvenimuose - veikiantis kūnas, stogas, draugas, valgis - tyliai nublanksta į nepastebimą foną. Tai nėra asmeninis trūkumas; tai standartinis žmogaus gamyklinis nustatymas. Dėkingumas yra sąmoninga praktika tai pataisyti, pasukti dėmesio prožektorių, bent kuriam laikui, į tai, kas teisinga, o ne į tai, kas blogai. Jis neneigia grėsmių. Jis tiesiog atsisako leisti joms užvaldyti visą mūsų suvokimą.
Tyrimai čia skatinantys, nors ir kuklūs. Žinomų tyrimų serijoje psichologai Robertas Emmonsas ir Michaelas McCulloughas paprašė žmonių reguliariai rašyti dėkingumo dienoraščius, užrašant kelis dalykus, už kuriuos jie dėkingi kiekvieną savaitę. Palyginti su kontrolinėmis grupėmis, dėkingumo praktikuotojai pranešė jaučiantys didesnę laimę ir optimizmą. Vėlesnės metaanalizės, pavyzdžiui, Dono Daviso ir kolegų (Davis 2016), atskleidė mažesnį ir labiau nevienareikšmį poveikį. Daugelis žmonių pastebi, kad dėkingumas padeda jiems jaustis labiau susijusiems su kitais ir atsparesniems sunkiais laikais. Atrodo, kad jis veikia iš dalies tiesiogiai atremdamas neigiamumo polinkį ir iš dalies stiprindamas mūsų ryšio jausmą, nes dėkingumas beveik visada rodo į išorę, į žmones ir jėgas už mūsų ribų, kurie davė mums kažką. Jausti dėkingumą reiškia jausti, kad ir trumpai, jog esi laikomas kažko didesnio už savo paties pastangas.
Tomas, jo paties linksmu prisipažinimu, buvo skundikas, toks vyras, kuris galėjo rasti trūkumą bet kuriame sidabriniame debesies pakraštyje. Po sunkių metų, beveik kaip pokštą, jis sutiko su žmonos pasiūlymu užrašyti tris gerus dalykus kiekvienos dienos pabaigoje. Jis nieko nesitikėjo. Pirmaisiais vakarais jis sunkiai rasdavo net tris, taip įgudusi buvo jo akis skanuoti, kas blogai. Bet per kelias savaites kažkas pradėjo keistis. Kadangi jis žinojo, jog kiekvieną vakarą ieškos gerų dalykų, jis pradėjo pastebėti juos dieną - malonų žodį, šiltą kavą, dukters juoką, mažas gėrybes, kurios visada buvo, bet niekada anksčiau neužsiregistravo. Jis netapo naivus ir nenustojo matyti problemų. Jis tiesiog išlavino savo akį matyti ir gera, ir visas jo gyvenimo išgyvenimas dėl to tapo šiltesnis.
Sąžiningo dėkingumo raktas yra tas, kad jis niekada nereikalauja meluoti sau ar slopinti tikrą skausmą. Tu neapsimetinėji, kad netektis neskaudina ar kad neteisybė nesvarbi. Tu tiesiog reikalauji, kad gera, kuris taip pat tikras, gautų savo teisingą dalį tavo dėmesio greta blogo. Praktikuok tai paprastai: kelis kartus per savaitę vesk trumpą dėkingumo dienoraštį, užsirašydamas konkrečius dalykus, o ne miglotus bendrumus, konkretų gerumą, konkretų grožį. Arba kartą per dieną stabtelėk, kad nuoširdžiai pajustum dėkingumą už vieną dalyką, kurį paprastai laikytum savaime suprantamu. Atsispirk pagundai paversti tai prievole ar pasirodymu; keli nuoširdūs pastebėjimai vertesni už ilgą priverstinį sąrašą. Atliekamas su sąžiningumu, o ne neigimu, dėkingumo praktika lėtai perprogramuoja giliausią tavo dėmesio įprotį, ir tai darydama tyliai keičia viso tavo gyvenimo faktūrą.
SpirAI yra programėlė, skirta apmąstyti save. Niekas čia nenuspėja ateities ir nepakeičia medicininės ar psichologinės pagalbos.
Tai, ką čia pastebėjai, perkelk į pokalbį. Pradėti galima nemokamai, tikėti nebūtina.
Atsisiųsk SpirAI iš „Google Play“