Trys populiariausi gerovės pasaulio teiginiai apie garsą, atsekti iki tikrosios jų istorijos ir patikrinti pagal tai, ką iš tikrųjų rodo tyrimai, nesugadinant muzikos.
Paieškok internete atpalaiduojančios muzikos, ir greitai sutiksi skaičių rinkinį, pateikiamą tarsi vaistai: kūrinius, suderintus 432 Hz dažniu, šešis solfedžio dažnius, binauralinius ritmus, žadančius valdyti tavo smegenų bangas. Kai kurios iš šių idėjų turi tikrą ir įdomią istoriją; kai kurios remiasi fizikos nesupratimu; viena turi tikrą tyrimų bazę, nors mažesnę, nei leidžia manyti rinkodara. Bendra garso galia nuraminti ir sujaudinti mus yra tikra, ir ją nagrinėja straipsnis „Garsas ir vibracija“. Čia atidžiau pažvelgsime į konkrečius skaičius.
Didžiąją muzikos istorijos dalį jokio standartinio aukščio apskritai nebuvo. Natos la, pagal kurią derinosi orkestras, aukštis skyrėsi nuo miesto iki miesto ir nuo šimtmečio iki šimtmečio, kartais daugiau nei pustoniu. Giuseppe Verdi savo laikais pasisakė už žemesnį standartą, o beveik visur dabar naudojama vertė, la lygi 440 Hz, tarptautiniu mastu sutarta tik XX amžiuje. 432 Hz šalininkai teigia, kad žemesnis derinimas dera su gamta, Žeme ar visatos matematika, o 440 Hz kažkodėl jaudina. Kosminė aritmetika turi paprastą bėdą: hercas yra vienas virpesys per sekundę, o sekundė yra žmonių susitarimas. Matuok laiką kitu vienetu, ir ypatingasis skaičius išnyksta. Be to, abu derinimai skiriasi tik maždaug trečdaliu pustonio, ir nedaug klausytojų gali tai atpažinti be atskaitos taško. Keli nedideli tyrimai palygino tą pačią muziką abiem aukščiais ir kai kuriais atvejais rado nedidelių skirtumų, tačiau jie per maži, kad ką nors išspręstų. Pasakojimai, kad 440 Hz buvo primestas žmonėms gąsdinti, neturi jokio istorinio pagrindo.
Skiemenys ut, re, mi, fa, sol ir la iš tiesų yra viduramžiški. Guidas Aretietis juos paėmė iš lotyniško himno šventajam Jonui Krikštytojui pradžios eilučių ir XI amžiuje naudojo mokydamas dainininkus skaityti natas, o iš jų atsirado mums pažįstamas do-re-mi. Tačiau viduramžių dainininkai neturėjo jokio būdo matuoti dažnio, o herco sąvoka priklauso XIX amžiui. Dažnių sąrašas, dabar parduodamas kaip solfedžio tonai, įskaitant 528 Hz, dažnai vadinamą meilės dažniu ir neva taisantį DNR, buvo sudarytas XX amžiaus pabaigoje, visų pirma Josepho Puleo ir Leonardo Horowitzo, taikant Biblijai numerologiją. Nėra jokių patikimų įrodymų, kad kuris nors iš šių tonų gydo kūną ar keičia DNR.
Už šio metodo slypi tikras mokslas. Kai viena ausis girdi, tarkime, 200 Hz toną, o kita 210 Hz, smegenys suvokia švelnų pulsavimą skirtumo dažniu, 10 Hz, kurio nėra nė viename iš garsų. Šį efektą 1839 metais aprašė fizikas Heinrichas Wilhelmas Dove, o plačiai išgarsino Geraldas Osteris aštuntajame dešimtmetyje. Jis veikia tik per ausines. Drąsesnis teiginys, kad tokie ritmai patikimai įtraukia smegenis į atitinkamą būseną, alfa ramybei ar teta giliai meditacijai, nuosekliai nepasitvirtino. Tyrimų apžvalgos nustato nedidelį ir nevienodą poveikį, tarp perspektyvesnių rezultatų yra sumažėjęs nerimas, o smegenų įrašai patikimai nerodo žadamo įtraukimo.
Viktoras po įtemptos žiemos įsigijo brangią programėlę su 528 Hz gydančiais kūriniais, ir kelias savaites, klausydamasis jų kiekvieną vakarą, jautėsi ramesnis. Paskui draugas muzikantas, nieko nesakęs, paleido jam tokią pat lėtą ambientinę muziką įprastu derinimu, ir jis atsipalaidavo lygiai taip pat giliai. Iš pradžių jis pasijuto apgautas. Pagalvojęs pasijuto išlaisvintas. Jam padėjo ne stebuklingas skaičius, o dvidešimt neskubių minučių, pritemdytas kambarys, lėtas pulsas ir sprendimas sustoti. Prenumeratą jis atšaukė, o ritualą pasiliko.
Visa tai nereiškia, kad muzika nenaudinga. 432 Hz pažymėtas kūrinys gali būti gražus, o binauralinis įrašas gali būti malonus dėmesio inkaras. Nauda tiesiog kyla iš tų pačių šaltinių kaip ir bet kokio raminančio garso: lėtumo, tolygumo, įsigilinimo ir poilsio. Programėlės garso peizažai Tibeto dubenys ir Kosminis siūlomi būtent šia dvasia, kaip atmosfera praktikai, o ne kaip gydymas dažniais. Rinkis garsus, kurie tau iš tiesų patinka, garsumą laikyk saikingą, ypač per ausines, ir pastebėk, kas iš tikrųjų vyksta tavo kūne. Tai geresnis įrodymas tavo paties gyvenimui nei bet koks skaičius etiketėje.
SpirAI yra programėlė, skirta apmąstyti save. Niekas čia nenuspėja ateities ir nepakeičia medicininės ar psichologinės pagalbos.
Tai, ką čia pastebėjai, perkelk į pokalbį. Pradėti galima nemokamai, tikėti nebūtina.
Atsisiųsk SpirAI iš „Google Play“