Mitai apie Orioną, Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus, Kasiopėją, Lyrą, Gulbę ir kitus Meistro rinkinio žvaigždynus, ir žvaigždžių stebėjimą kaip paprastą nuostabos praktiką.
Didžiąją žmonijos istorijos dalį naktinis dangus buvo didžiausia paveikslėlių knyga, kokią kas nors yra matęs, ir kiekviena kultūra ją pripildė istorijų. Šiandien naudojami žvaigždynai daugiausia yra graikiškos tų istorijų versijos, perduotos per astronomą Ptolemėjų ir vėliau papildytos Europos jūrininkų. Dvylika figūrų Žvaigždynų Piešėjo žaidimo Meistro rinkinyje yra puikus pavyzdys. Štai jų mitai ir kvietimas išeiti į lauką ir pažiūrėti.
Orionas yra lengviausiai randamas žiemos žvaigždynas: trys ryškios žvaigždės eilėje sudaro jo diržą, rausvoji Betelgeizė šviečia viename jo petyje, o melsvai baltas Rigelis prie vienos pėdos. Graikų mite jis buvo milžinas medžiotojas, gyręsis, kad gali nužudyti bet kurį gyvūną Žemėje. Vienoje versijoje Žemės deivė atsiuntė skorpioną jo išpuikimui sutramdyti, ir abu buvo įkurdinti danguje priešingose pusėse, todėl Orionas leidžiasi vakaruose, kai Skorpionas kyla rytuose. Jie niekada nesidalija dangumi. Kitos tautos tose pačiose žvaigždėse matė visai kitokias figūras, ir tai geras priminimas, kad paveikslai yra mūsų, o ne dangaus.
Didieji Grįžulo Ratai, lotyniškai Ursa Major, tai yra Didžioji Lokė, turi septynias žvaigždes, kurias anglakalbiai vadina Didžiuoju Kaušu, britai Plūgu, o didžiojoje Europos dalyje, kaip ir Lietuvoje, jos matomos kaip vežimas. Graikų mitas pasakoja apie Kalisto, Artemidės palydovę, kuri buvo paversta loke; po daugelio metų jos sūnus Arkadas medžiodamas vos jos nenužudė, ir Dzeusas abu pakėlė į dangų kaip Didžiąją ir Mažąją Lokę. Sek dvi žvaigždes kaušo gale, toliausiai nuo koto esančias, ir pasieksi Šiaurinę žvaigždę, Poliarinę, Mažųjų Grįžulo Ratų uodegos gale. Kadangi ji yra beveik tiksliai virš Žemės šiaurės ašigalio, atrodo, kad ji stovi vietoje, o dangus sukasi aplink ją, todėl ji šimtmečius vedė keliautojus. Drakonas vingiuoja tarp abiejų Grįžulo Ratų ir dažnai buvo tapatinamas su Ladonu, saugojusiu Hesperidžių aukso obuolius. Kai buvo statomos Egipto piramidės, viena Drakono žvaigždžių, Tubanas, buvo poliarinė žvaigždė; lėtas Žemės svyravimas nuo tada šį vaidmenį perdavė Poliarinei.
Kasiopėja, W raidės formos karalienė netoli poliaus, gyrėsi, kad jos šeimos grožis pranoksta jūrų nimfas, ir už bausmę buvo pasodinta savo soste danguje, kur sukasi aplink polių ir kiekvieną naktį dalį laiko kabo aukštyn kojomis. Lyra yra Orfėjo lyra, kurio muzika galėjo pajudinti akmenis; ryškiausia jos žvaigždė Vega yra vienas Vasaros trikampio kampų. Kiti kampai priklauso Gulbei, kurios žvaigždžių kryžius skrenda palei Paukščių Taką su ryškiuoju Denebu uodegoje, ir Ereliui, nešiojusiam Dzeuso žaibus, su Altairu širdyje. Rytų Azijos tradicijoje Vega ir Altairas yra audėja ir piemuo, įsimylėjėliai, kuriuos skiria Paukščių Tako upė ir kurie gali susitikti kartą per metus. Pegasas, sparnuotas žirgas, gimęs iš Medūzos, rudens dangų žymi savo Didžiuoju kvadratu. Karūna, Šiaurės Vainikas, yra karūna, kurią Dionisas padovanojo Ariadnei. Gyvatė yra gyvatė, kurią laiko gydytojas Gyvatnešys, ir vienintelis žvaigždynas, padalytas į dvi atskiras dalis. Feniksas, iš pelenų atgimstantis paukštis, yra kur kas jaunesnis: olandų jūrininkai jį pridėjo XVI amžiaus pabaigoje, ir iš didžiosios Europos dalies jis vos pakyla virš horizonto, jei apskritai pakyla.
Sofija, buhalterė, kuri jau daug metų nebuvo pažvelgusi į naktinį dangų, vieną žiemos savaitgalį nusivežė sūnėną į namelį miške ir suprato, kad negali pavadinti nė vienos žvaigždės. Prieš kitą kelionę ji perėjo visą Žvaigždynų Piešėjo Meistro rinkinį, ir pirmąją giedrą naktį per kelias sekundes surado Oriono diržą. Sūnėnas norėjo išgirsti kiekvieną istoriją. Jie išbuvo lauke valanda ilgiau nei planavo, susisupę į pledus, ir vėliau ji sakė, kad tai buvo pirmas kartas per kelis mėnesius, kai jos protas visiškai nutilo.
Ta tyla turi vardą. Psichologas Dacheris Keltneris, daug metų tyrinėjęs nuostabą, apibūdina ją kaip jausmą, kai esi akivaizdoje kažko didžiulio, ko negali iš karto aprėpti, o jo tyrimai sieja ją su tylesniu savęs pojūčiu ir stipresniu potraukiu kitiems žmonėms. Naktinis dangus yra vienas seniausių šio jausmo šaltinių, ir jis nemokamas. Norėdamas praktikuoti, surask tamsiausią pasiekiamą vietą ir leisk akims dvidešimt minučių ar ilgiau priprasti, toliau nuo ryškių ekranų. Pradėk nuo vieno orientyro, žiemą nuo Oriono arba ištisus metus nuo Didžiųjų Grįžulo Ratų šiaurėje, o tada tiesiog žiūrėk. Kai kurių šių žvaigždžių šviesa išėjo į kelią prieš šimtmečius. Nereikia tikėti jokiu mitu, kad pajustum tai, ką jautė juos pasakoję žmonės: savo mažumą ir kartu buvimą tarsi namie.
SpirAI yra programėlė, skirta apmąstyti save. Niekas čia nenuspėja ateities ir nepakeičia medicininės ar psichologinės pagalbos.
Tai, ką čia pastebėjai, perkelk į pokalbį. Pradėti galima nemokamai, tikėti nebūtina.
Atsisiųsk SpirAI iš „Google Play“